- slaptinis
- slaptìnis, -ė adj. (2); Rtr žr. 2 slaptas: 1. NdŽ. ║ Slaptìnis balsavimas Šts. Slaptinė išpažintis Gmž. ║ Slaptinis drugys N, [K]. 2. Policijai pradėjus medžioti ant lietuviškų knygų ir slaptinių mokyklų, raguviečiai dar labiaus sukruto mokytis TS1901,1. 3. žr. slaptingas 2: Kušta balsas koks slaptinis rš. 4. žr. 2 slaptas 4: Pijusas IX, būdamas slaptinėje rodoje, pakėlė mane į vyskupus jūsų M.Valanč. 5. slapta išperėtas: Slaptìnių vištytelių turu – gerai dedančios yr Kl. Muno y[ra] slaptinìkės vištos i kitur nededa, kaip į patorį Grg.
Dictionary of the Lithuanian Language.